Rugsėjis švelnus kaip kailiukas katės,
Jis Vasarą šiandien namo išlydės.
Miške pakabintą drabužį jos žalią
Jis šiąnakt nuspalvins kaip vaiko knygelę.
(J. Erlickas)
Greitai sukasi metų ratas. Nerūpestingą vasarą keičia spalvomis turtingas ruduo. Kiemai, gatvės, parkai nukloti įvairiaspalviais lapais. Vieni — leidžiasi iš lėto, lyg bijodami užgauti rudeniškai pasišiaušusią žolę, kiti — šėlsta su vėju, skrenda tolyn ir su lietum krinta į žemę.
Ir vaikai, kaip tie rudens lapai šėlo, siautė ir aprimo, susirinko sužinoti ką Gamtos žalia knyga jiems sako: kaip šlama medis, skardena paukštis, kapsi į stogą lietaus lašai, o Paukščių Taku iškeliauja sparnuočiai. Tik įsiklausyk, širdim pajusk gamtos šypseną ir ašaras.
Miškai — žaliasis planetos rūbas. Be jų, nebūtų gyvybės. Mokykimės saugoti, globoti, atsakingai elgtis su jais. Vaikai gilino žinias apie medžius, krūmus ir žolinius augalus, teisingai juos suskirstė į grupes, pateikė pavyzdžių, sprendė kryžiažodžius, prisiminė mįsles apie medžius.
Nors Lietuvoje medžiai neišsiskiria savo aukščiu, turime kuo pasigirti. Štai Stelmužės ąžuolas, jau atšventė 1500 gimtadienį, o Raganų eglė turi net 17 kamienų. Spalio 20 d. — Tarptautinė medžio diena ir bus paskelbtas nugalėtojas, kuris atstovaus Lietuvai 2018 metų Europos medžio konkurse. Pernai Metų medžiu buvo išrinktas Stelmužės ąžuolas.
Štai taku žingsniuoja spalis,
Raudonšvarkis, visagalis.
Sukas lapų kamuoliai,
Soduos krinta obuoliai.
Miškuose — žaliuokės dygsta.
(G. Patackas)
Vaikai prisiminė valgomuosius ir nuodingus grybus, mokėsi juos atpažinti, dalinosi savo įspūdžiais, nuotykiais miške, sužinojo atsakingo grybautojo taisykles.
„Kas tu, žolyte bevarde?“ (J. Baltrušaitis). Tai smulkūs, neišvaizdūs, kuklūs augalėliai, tačiau kiek gyvybės juose! Tik svarbu nepasiklysti nuostabiame vaistažolių pasaulyje.
Vaikai sužinojo, kad nuo senų senovės vaistažolės buvo ir maistas ir vaistas. Tik reikia turėti žinių, kur surasti, kaip surinkti, paruošti ir taisyklingai vartoti. Žolelės efektyvios stiprinant imunitetą, nuo peršalimo, gripo, slogos ir kitų žiemos negalavimų.
Plėsti žinias apie vaistinius augalus mums padėjo mokyklos slaugytoja A. Bertašienė.
„Raudonos uogos, šermukšnių kekės dega miškuose.“ (H. Radauskas).
Neužmiršome paragauti ne itin skanių, bet labai naudingų sveikatai šermukšnių ir putinų uogų.
Koks miškas turtingas ir dosnus visiems- tik būkim mandagūs jo svečiai, — nusprendė vaikai.
Kiek ruduo svečiuotis gali?
Jis išbus dar visą spalį.
Lapkritį ne vien tik šlapia.
Bet ir žiemuže jau kvepia.
(A. Karosaitė)
Žvarbūs, vėjuoti debesys rausta, o šlapias ruduo be batų, kepurės ir palto kviečia vaikus pasiūt jam batus! Net nenuoramos kibo į darbą: kas lipdė, klijavo, kas piešė, o kas ir tingėjo, svajojo, stebėjo…
Mergaitės kepė vaflius, berniukai dalijo skrudintą duoną, valgėme vynuoges, gėrėme mėtų arbatą, žaidėme.
O Rudens traukinys, išpuoštas dažais tobuliausiais nuūš, nuskubės, nusinešdamas saulę miškais…
Pailgintos dienos grupės vaikai su auklėtoja Rasa Kisieliene
