„Žmogus gyvas tol, kol prisimena tai, ko niekada neturi pamiršti“

Rugsėjo 21 dieną senosiose Ukmergės žydų kapinėse vyko integruota istorijos-anglų-informacinių technologijų pamoka. Pamokos tikslas – istorinės atminties ugdymas, dalyvaujant Lietuvos žydų genocido aukoms atminti skirtame renginyje „Atminties kelias“. Dalyviai – 5a ir 7a klasių moksleiviai. Siekdamos sudominti Z kartos mokinius, mokytojos V.Avižienė, N.Minkevičienė ir V.Markevičienė rinkosi inovatyvius ugdymo(si) metodus netradicinėje aplinkoje. Pasirinkta idėja – „mokinys – mokiniui“, todėl dalį pamokos vedė istorijos būrelio narės: Austėja, Beata, Brigita, Gabija, Nida, Oresta. Jos surinko informaciją apie vietos žydų gyvenimą iki Antrojo pasaulinio karo, domėjosi senųjų žydų kapinių istorija, ieškojo Ukmergėje gyvenusių žydų vardų Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus duomenų bazėje. Pamokos veikloje aktyviai dalyvavo visi moksleiviai – rinko lauko akmenėlius ir ant jų užrašė nužudytų žydų tautybės žmonių vardus. Garsiai perskaitę užrašytus vardus iš akmenėlių sudėliojo miesto pavadinimą jidiš kalba – VILKOMIR.
5a klasės moksleiviai istorijos žinias įtvirtino anglų kalbos pamokoje: jie išmoko naujų žodžių-žydų tauta, Holokaustas, prisiminė ir įvardijo Ukmergėje nužudytų žydų skaičius, žudynių datas. Pamokos refleksijoje mokiniai suvokė, kad masinis žydų žudymas nėra vien Paneriai, Kauno IX fortas ar Ukmergės Pivonijos šilas. Tai yra netektis mūsų valstybei – netekome piliečių, kartu gyvenusių Lietuvoje ir kūrusių mūsų valstybę. Jie galėjo gyventi, tačiau jų nebėra…
Istorijos mokytoja Valentina Avižienė