Lapkričio pabaiga – paskutinė Užupio pagrindinės mokyklos ilgametės Direktorės Reginos Razmienės darbo savaitė. Mokykla jau nuo rugsėjo gyveno atsisveikinimo nuotaikomis su mylima ir gerbiama Vadove. Kelių kartų mokinių ir mokytojų laikas mokykloje bėgo su Direktorės darbo metais Užupio mokykloje. Čia jaunutė pedagogė 1984 metais atėjo dirbti direktoriaus pavaduotoja, o pasikeitus trims vadovams, pati 2003 metais pradėjo vadovauti mokyklai. Nepaprastai darnus, draugiškas, susiklausęs kolektyvas nuo seno dirbo koja kojon su vadovais, o išmintingas Direktorės palaikymas, autoritetas, pasitikėjimas kolektyvu kūrė tokią šilto bendradarbiavimo atmosferą, kurią netrukdavo pajusti tiek auditoriai, tiek svečiai, tiek atėję nauji mokytojai. Tad ir atsisveikinti su Direktore norėjosi ypatingai – padaryti nepamirštamą staigmeną.Mokytojai lyg skruzdės sunešė, surinko, surašė ir prisiminimui išleido knygą, į kurią sudėjo nuotraukas, kuriose įamžintos visų kartu praleistų metų įspūdingiausios akimirkos. Lapkričio 24-ąją skyrė iškilmingam koncertui ir knygos pristatymui. Viskas buvo ruošiama slapta, Direktorei nė neįtariant ir nesitikint tokio renginio. Mokytoja Daiva vedė improvizuotą pamoką, kurioje skambėjo Direktorei skirti linkėjimai, padėkos žodžiai, mokinių choro, ansamblio, solistų dainos ir atliekami instrumentiniai kūriniai, mokytojų ansamblio dainos, mokinių ir mokytojų šokiai. Kiekvieną numerį lydėjo į vazą merkiama rožė – visa puokštė raudonų, rausvų, baltų žiedų. Atsisveikinimo graudulys spaudė ašaras ne tik Direktorei, o ir mokytojoms, net mokytojams. Regina Razmienė žadėjo lankytis, kartkartėmis užsukti į mokyklą.
Dar viena atsisveikinimo staigmena – kitą dieną surengtas smagus pokylis kaimo turizmo sodyboje.
Suvažiavo ir buvę kolegos, jau išėję į pensiją mokytojai – tarsi priimti į savo būrį buvusią mokyklos Vadovę.
Mokytojos, kartu ir profesionalios renginių vedėjos Sonatos vedamas vakaras, linksmi žaidimai, šokiai, didžėjo muzika, kolegų prisiminimai, tostai, palinkėjimai… O vakaro kulminacijoje – pūga rožių žiedlapių iš mokytojų rieškučių virš Direktorės galvos. Ir vėl graudulys, sumišęs su linksmybe, šėlsmu, atsisveikinimo apsikabinimais ir bučiniais. Ir pabaigoje – bendra nuotrauka kalėdiškai papuoštoje terasoje krintant gausioms lapkričio pabaigos snaigėms.
